Nemiga: kai brėkštant vidus „suplaka sparnais“

Vis dėlto paradoksalu, kad nuovargį gydantis miegas perdegus krinka, kol visiškai pakrinka. Darosi sunku užmigti: tęsiame darbus, strateguojam — tik jau savo galvoje. Miegas tampa protarpinis, pabundama anksti ryte saulelei dar neatkopus ant svieto. Išsikeroja apraizgo nemiga, kuomet išsimiegoti nepavyksta nei kitą, nei dar kitą, nei kitą naktį po kitos… Apima baimė neužmigti, miegamasis tampa siaubo kambariu, o lova — kankinančiu įrankiu. Miego sunkumus lydi pyktis ir savikalta, nusivylimas ir beviltystė. Netenkame įsivaizduojamos kontrolės jausmo, psichika ima maištauti, „lydekai paliepus, man panorėjus“ principas nustoja veikęs… Taip ramaus miego naktys tampa saldžia praeitimi, kurią keičia užraudonojusios akys paburkusiais paakiais.

... 04:00 …

... 04:48 …

... 05:30 …

... 05:55 …

... 04:25 …

... 05:58 …

Pamenu, vienu metu ėmiau rašytis savo nubudimo laikus lyg nemigos poeziją. Pastebėjau, kad 4-5 ryto atsikartojantis mano nemiego metas. Kortizolis tuo metu kviečia polkai su ragučiais, tik kad pačiam šokti nesinori…

Koks tas stebuklingas viralas bent vienai nepertraukiamo miego nakčiai? Jų daug ir skirtingų, vieno vienintelio neatradau.

Kartais tai ir migdomoji tabletė lyg ramentas suvargusiai psichikai prilaikyti. Ir rimdanti knyga prieš miegą, ir karštos vonios spa (kuo daugiau putų — tuo geriau miegasi), ir pasivaikščiojimas su savo nerimais ir liūdėjimais, ir, ir…

Ilgainiui, ėmiau savęs klausti — kas manyje taip beldžiasi paryčiais? Kas taip trokšta būti išgirstas ir pamatytas? Ar girdžiu, „kaip suplaka sparnais?“.

Vienus stipriausių suvokimų patyriau būtent brėkštant pažadintas savo vidaus. Atrodo, išnarpliodavau sudėtingiausias egzistencines mįsles.

Vienų gražiausių paukščių čiulbėjimų klausiausi saulei budinantis.

O kartą prabudęs vėl gerokai iki žadintuvo čirpesio, pakviečiau savo nemigą šakočiui prie arbatos saulėtekio akivaizdoje. Ana (nemiga) visai nesišakojo sulaukusi tokio kvietimo.

Taip ir sėdėjom — ji, aš ir „visatos tyla“. 

Stebuklingas metodas nemigai įveikti, klausiate? Rodos, čia kaip su gedulu. Išgedėjus miegą, prisileidus nemigą ir jos siunčiamą žinią, psichika ima rimti — „pagaliau mane (save) išgirdai“…

~

ar mums verta keliauti toliau?

pailsai? mirtinai pailsau

būgnai trata tyliau ir tyliau

tartum sau

pėstija kelio dulkėse guli

jaunas vadas kovos vežime

iš akių panašus į mėnulį

o iš nuovargio į mane

(D. Kajokas)

Jurgita Wru fotografija