Apie „proto“ žmones psichoterapijoje ir kelionę „širdies“ link

„Širdies praktikos“. Šią ar panašią frazę išgirdęs anksčiau norėdavau iš erzulio atsakyti pavymui: „Tu ką, gal koks kardiologas būsi?“. Vėliau supratau, kad didžiąja dalimi gyvendamas savo „galvoje “, buvau nutolęs nuo jausminio pasaulio.

Pas mane į psichoterapijos kabinetą atkeliauja daug žmonių, kurie gyvenimą bando išspręsti protu. Jie dažniausiai geba puikiai analizuoti, racionalizuoti, logiškai pagrįsti dalykus. Ir valio! Protavimu daug nuveikia bei pasiekia. Tik štai būnant su jais mane neretai aplanko vienišumo jausmas. Aš žinau, ką reiškia „protiškai“ pasitikti kitą. Teorizuoti, filosofuoti, pasigardžiuojant debatuoti, bet iš tikro taip ir nepriartėti prie kits kito. Vienišai jaučiasi ir „proto“ žmonės. „Įsiprotinimas“ kaip išmoktas būdas nejausti, nusijautrinti, būna, atveda juos iki psichoterapijos (kaip kadais atvedė ir mane).

Kažin kaip šis žmogus liūdi? Kaip jis pyksta? Ar įsileidžia kitas jausmines patirtis, kai šios pastuksena vidun? Tokie pasmalsavimai kyla sėdinti kartu. Pasitaiko, kad pajuntu skausmą, liūdesį, nuovargį, kuriuos klientas tarytum „užspaudžia“ savo kognityvika.

„Aš nepykstu“, sako man, o iš tikro — „bijau pykti“. Vaikystėje vienintelė pykčio išraiška, kurią patyrė, buvo tėvo arba motinos agresija, su kuria pyktis siejasi ligi šiol.

„Neliūdžiu“, o veikiau — „turiu būti linksmas, visas pozityvus, kitaip būsiu nepriimtas aplinkos“ (ir tikrai, kai kuriose aplinkose tai gali būti tiesa, tad kintant santykiui su jausmais, gali kisti ir aplinka).

„Aš nemoku džiaugtis“ — klientė sau neleidžia pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais ir savybėmis, juk tuoj bus sugėdinta, kad „giriasi“.

Tai tik keletas pavyzdžių iš realaus gyvenimo, kaip tam tikri jausmai tampa nepageidaujamais svečiais. Tie svečiai vis vien mus aplanko — laukiame jų ar ne. Ir visai nebūtina iškart nukrauti vaišėmis garuojantį stalą, galime pradėti nuo žvilgterėjimo pro durų akutę — kas šįkart į mus pasibeldė?

Geštaltinės psichoterapijos krikštatėvis F. Perls rašė: „Lose your mind and come to your senses“, taip pabrėždamas pojūčių svarbą.

Aš performuluočiau šią frazę į „Keep your mind and connect to your senses“.

Neatmetant „proto“ — prisijaukinant dar vieną svarbią gyvenimo palydovę.

Ne protas prieš širdį — o protas su širdimi. Kad sutiktume save, kitą ir pasaulį pilniau.

📷 Gina Bei