Psichoterapijos užkulisiai: kaip save palaikau?

Palaikymas yra svarbi geštaltinės psichoterapijos dalis: kai esi palaikomas — gimsta galimybė atskleisti save visokį ir taip stiprinti savipalaikančią dalį.

Terapijos metu (kaip ir už jos) pykstama, liūdima, skaudama, džiaugiamasi. . .

Natūralu, kad kliento išgyvenimai paliečia ir mane. Kaip tokiais atvejais save palaikau? Kaip savimi pasirūpinu? Šie būdai man padeda ne vien terapiniame kontekste:

1. Kultivuoju susitelkimą ir atjautą: prieš terapinę konsultaciją trumpam susitelkiu užmerkdamas akis. Kelioms minutėms pasineriu į atjautos meditaciją. Medituodamas nuoširdžiai linkiu sau ir ateinančiam klientui teigiamų savybių („tebūna saugus, tebūna laimingas, tebūna. . .“). Intuityviai, pagal tos akimirkos pajutimą — nelinkėdamas to, kuo pats netikiu. Ši meditacija ilgainiui stiprina atjautą ir dėmesio koncentraciją.

2. Nusiteikiu priimti nežinomybę: nors kliento pasaulis kaskart vis ryškėja — kiekvienas susitikimas apima ir nežinojimą. Su kuo ir kaip ateis klientas? Kaip šįkart patirsime mudviejų susitikimą? Neapibrėžtumas gali budinti nerimą ir tuo pačiu žadinti smalsumą. Leidžiu sau būti nežinojime pargrįždamas į dabarties akimirką (kaip ir kas vyksta „čia ir dabar“?).

3. Pasitelkiu kūną: pasibeldus stipresniam išgyvenimui — giliau ir dėmesingiau kvėpuoju, stebiu savo kūno pojūčius, patiesinu laikyseną tvirčiau pajausdamas pagrindą po kojomis, pasitelkiu balsą „iš vidinės gelmės“.

4. Prisimenu ribas: matau ir liudiju kliento patyrimą lyg „saulėtekį“ tuo pačiu sau primindamas „tai kito žmogaus pyktis, liūdesys, skausmas. . . — tai ne mano“ (ir tuo pačiu mane tai veikia).

5. Parodau save santykyje: geštaltinėje terapijoje terapeutas yra įsitraukiantis ir parodantis save. Leidžiuosi būti paveikiamas kliento — nesiekiu paskęsti jo išgyvenimuose, bet ir nesu atitolusiai šaltas (pavyzdžiui, „kai daliniesi, kaip vaikystėje buvai nuvertinama tėvų — man kyla liūdesys. . .“). Galiausiai, psichoterapijos efektyvumui didžiausią įtaką daro būtent santykis. Atjautus, rūpestingai pafrustruojantis, dėmesingas, palaikantis, gyvas.

6. Kreipiuosi į kolegas: supervizijų metu su patyrusiu psichoterapeutu ir intervizijų grupėse su kolegomis klausiame, ieškome atsakymų ir taip palaikome vieni kitus bendrystėje.

Ar visais atvejais pavyksta save palaikyti? Tai siekiamybė. Svarbu sau priminti, kokio palaikymo ir kaip jo siekiu, nepeikiant savęs už tas akimirkas, kai savipalaikymą paleidžiu. Tuomet ir vėl galiu šią dalį parsigrąžinti.

Rinkdamasis palaikyti save — galiu palaikyti ir prieš mane esantį žmogų su viskuo, kaip jam būnasi.

O kaip Tu save palaikai? Kaip susilaikai nuo palaikymo?

Santykiuose, darbuose, sunkiomis akimirkomis, gyvenimo kasdienoje. . .