Kalėdinės jaukumo ir ilgesio girliandos

Girliandos vis labiau apgaubia miestą. Langinėse įsižiebia žvakės. Eglės padabinamos ištaigingam švenčių pokyliui.

Artėja žiemos šventės – šilumos ir jaukumo metas. Tiksliau, norėtųsi, kad tokiais jausmais Kalėdos alsuotų… Tačiau kaip būna iš tiesų?

Menu, šventiniu laikotarpiu budint „Jaunimo linijoje“, sulaukdavau gerokai daugiau vienišumu ir ilgesiu įkrautų skambučių. Balta mišrainė prie stalo su giminių lankymo maratonu neištirpdydavo vidinio snygio. Kartais artimiausieji buvo ne šalia, o už jūrų marių; kartais – vandenynai skyrė ir sėdint prie bendro stalo. Dar kitiems šventės labiau primindavo prarastų žmonių skausmo pūgą.

Šios nemalonios būsenos dažnai pasilieka už girliandiško žybsėjimo. Kalėdos gali būti ir vienišos, kai pasiilgtas artumas taip ir lieka gražia, tačiau neišsipildančia siekiamybe. 

O kaip bus šįkart? Kaip mes iš tiesų norime sutikti šventes šiemet? Su kuo norime jas praleisti? Kaip galime įnešti jaukumo patys? 

Pradžioje svarbu išgirsti savo vienišąją pusę ir nepasilikti skęsti jos bejėgiškume. Tuomet galime bandyti atliepti taip norimą bendrystės poreikį – pavyzdžiui:

⭐ Nusilipdyti molinį puodelį arbatai;

⭐ Pagaliau aplankyti senai matytą draugą;

⭐ Pakabinti žaliaskarį vainiką ant laukujų durų;

⭐ Pašauti orkaitėn sausainių blėką;

⭐ Aplankyti gretimo miesto eglę;

⭐ Pradėti kurti savas Kalėdų tradicijas;

⭐ …

Kad girliandos šiemet žiebtųsi ir iš vidaus.